Maršrutizatorius – kas tai ir kaip pasirinkti?

Nuotrauka: Pixabay.com

Maršrutizatorius - kas tai? Maršrutizatorius – tai prietaisas, sujungiantis du ar daugiau tinklus ar potinklius, kuriuose perduodama informacija. Maršrutizatorius atlieka dvi pagrindines funkcijas: valdo srautą tarp tinklų išsiųsdamas duomenų paketus į numatytus IP adresus ir leidžia daugybei įrenginių naudotis tuo pačiu interneto ryšiu.

Prekyboje vyrauja kelios maršrutizatorių rūšys, tačiau dauguma šių prietaisų duomenis perduoda per LAN (angl. local area networks) ir WAN (angl. wide area networks). LAN yra prijungtų prietaisų grupė, apribota konkrečia geografine vietove. LAN paprastai reikalingas vienas maršrutizatorius.

WAN yra didelis tinklas, išsidėstęs plačioje geografinėje teritorijoje. Didelėms organizacijoms ir įmonėms, veikiančioms keliose vietose visoje šalyje, kiekvienai reikės atskirų LAN, kurie vėliau prisijungs prie kitų LAN ir sudarys WAN.

Kaip maršrutizatorius veikia?

Dažnai namuose yra daugybė prie interneto prijungtų įrenginių – nešiojami kompiuteriai, išmanieji telefonai, spausdintuvai, televizoriai. Jūsų maršrutizatorius su šiais įrenginiais sudaro tinklą. Maršrutizatorius greičiausiai ir efektyviausiai nukreipia įeinantį ir išeinantį interneto srautą į šį tinklą.

Informacija, keliaujanti jūsų namų tinkle, gali būti, pavyzdžiui, elektroninis laiškas, filmas ar belaidės kolonėlės skleidžiama muzika. Svarbu užtikrinti, kad duomenys būtų pristatyti greitai ir tiksliai.

Standartiniai ir bevieliai maršrutizatoriai

Nuotrauka: Pixabay.com

Kalbant apie maršrutizatorių rūšis, yra du pagrindiniai tipai, kuriuos turėtumėte apsvarstyti:

Bevieliai maršrutizatoriai

Kas yra bevielis maršrutizatorius? Bevielis maršrutizatorius tiesiogiai prijungiamas prie modemo kabeliu. Tai leidžia gauti informaciją iš interneto ir ją perduoti. Tada maršrutizatorius komunikuoja su jūsų namų „Wi-Fi“ tinklu, naudodamas įmontuotas antenas, todėl visi jūsų namų tinklo įrenginiai turi prieigą prie interneto.

Laidiniai maršrutizatoriai

Laidinis maršrutizatorius jungiamas tiesiogiai prie kompiuterių per laidus. Paprastai toks maršrutizatorius turi prievadą, kuris jungiamas prie modemo tam, kad galėtų komunikuoti su internetu. Kitas prievadas arba prievadai leidžia laidiniam maršrutizatoriui prisijungti prie kompiuterių ir kitų įrenginių bei paskirstyti informaciją.

Bevielių maršrutizatorių privalumai ir trūkumai

Vienas iš didžiausių privalumų naudojant bevielį maršrutizatorių yra laisvas judėjimas tarp tinklo – pavyzdžiui, galite laisvai judėti turėdami nešiojamuosius kompiuterius ir būti prisijungę prie interneto. Taip pat bevielių maršrutizatorių naudotojai gali be prievado dalintis duomenimis ir kitais ištekliais su tais prietaisais, kurie yra prijungti prie tinklo.

Kiti privalumai – nereikia kabelių įrengiant maršrutizatorių, informacijos perkėlimas į socialinius tinklus yra paprastesnis bei lengviau prijungti kitus prietaisus, pavyzdžiui, spausdintuvus.

Bevielio maršrutizatoriaus naudojimas turi ir trūkumų. Bevieliam ryšiui gali trukdyti kasdieniai buities daiktai ir konstrukcijos, tokios kaip sienos, lubos ar baldai. Bendras bevielio ryšio greitis dažnai yra lėtesnis nei laidinio maršrutizatoriaus. Taip pat ryšys tampa silpnesnis tolstant nuo maršrutizatoriaus, o tai gali tapti iššūkiu dideliame pastate ar erdvėje.

Standartinių (laidinių) maršrutizatorių privalumai ir trūkumai

Nuotrauka: Unsplash.com

Naudodami laidinį maršrutizatorių, galite labiau kontroliuoti tai, kokie prietaisai prijungiami prie tinklo, todėl jūs kontroliuojate saugos protokolus savo prietaisuose ir tikimybė užkrėsti įrenginį kenkėjiška programa yra mažesnė.

Laidiniai maršrutizatoriai – tai prietaisai, kurie yra saugesni už bevielius. Kibernetiniams užpuolikams yra ne tik sunkiau prisijungti ir įsilaužti į laidinį tinklą, bet ir vyrauja mažesnė tikimybė susidurti su nesklandumais, susijusiais su kenkėjiška programa, prisijungiant prie tinklo.

Taip pat standartiniai maršrutizatoriai yra linkę šiek tiek greičiau perduoti informaciją ir duomenis nei belaidžiai, nes juos mažiau veikia sienos, įvairūs prietaisai ir kitos kliūtys.

Prie laidinių maršrutizatorių trūkumų priskiriama sudėtinga priežiūra ir aptarnavimas, daugybė kabelių jungčių ir mobilumo stoka. Naudodami laidinį tinklą, jūs turėsite interneto prieigą tik ten, kur yra kabelis ir prievadas.

Kurį maršrutizatorių pasirinkti – bevielį ar laidinį?

Maršrutizatorius – tai toks įrenginys, kurio pasirinkimui svarbūs jūsų poreikiai. Tiek bevieliai, tiek laidiniai maršrutizatoriai turi savo privalumų ir trūkumų, tačiau svarbu žinoti, kur maršrutizatoriai bus naudojami.

Jei naudojate šį prietaisą namams, bevielis ryšys jums puikiai tiks. Tačiau, jei maršrutizatoriaus reikia verslo įmonei, jums būtinas patikimas ryšys ir laidiniai maršrutizatoriai tai užtikrins. Dažniausiai pasirinkimą lemia greitis ir ryšio kokybė.

Į ką atkreipti dėmesį prieš perkant maršrutizatorių?

Prieš įsigyjant maršrutizatorių, apsvarstykite tokius dalykus, kaip greitis, antenos ir palaikomų „WiFi” dažnių skaičius.

Greitis

Maršrutizatorių greičiai yra nurodyti ant pakuotės – nuo 8 Mbps (megabitų per sekundę) iki 1900 Mbps. Dažnai teigiama, kad kuo didesnis skaičius, tuo greitesnis interneto ryšys, tačiau neapsigaukite, nes šie skaičiai gali skirtis. Lygindami maršrutizatorius, jūs pamatysite užrašus: AC 1200, AC 1750, AC 3200 ir t.t. „AC“ reiškia bevielį standartą, o skaičiai – greitį.

Įprastam bevielio interneto naudojimui, jums pakaks 50 Mbps spartos visuose namuose.

Svarbu pažymėti, kad greitis, nurodytas ant daugelio maršrutizatorių pakuočių, yra teorinis. Tikrasis greitis, kuris tiks jūsų namams, priklauso nuo tokių veiksnių kaip modemas, jūsų būsto išdėstymas, konstrukcija ir kt. Vidutiniam interneto vartotojui paprastai pakanka AC 1200 maršrutizatorių.

Antenos

Kiek antenų reikia norint užtikrinti gerą signalą? Ar apskritai reikia antenų? Nesvarbu, ar jas matote, visi „WiFi“ maršrutizatoriai turi perdavimo ir priėmimo antenas, naudojamas belaidžiam ryšiui komunikuoti su jūsų įrenginiais - nuo nešiojamųjų kompiuterių ir išmaniųjų telefonų iki išmaniojo termometro.

Iš dalies tiesa, jog daugiau antenų, sukuria geresnį signalo kryptingumą ir optimalų greitį. Daugybė antenų sukuria kelis srautus, skirtus dalintis duomenimis radijo kanalais, kurie suteikia didesnį pralaidumą jūsų įrenginiams.

Tačiau antenos nėra tokios svarbios. Programinė įranga, kuri jas valdo, yra svarbesnė. Rinkdamiesi maršrutizatorių, atkreipkite dėmesį į papildomas jo funkcijas. Pavyzdžiui, tokios specifikacijos kaip „MIMO“ ir „MU-MIMO“ padidina maršrutizatoriaus galimybes perduoti ir priimti duomenis, todėl jūsų tinklas tampa greitesnis.

Palaikomų „WiFi“ dažnių skaičius

Nuotrauka: Unsplash.com

Maršrutizatoriai – tai įrenginiai, galintys palaikyti vieną, du ar tris dažnių kanalus. Prietaisai, veikiantys vienu dažniu, turi mažiau kanalų ir yra labiau apkrauti.

Maršrutizatoriai, kurie palaiko du „WiFi“ dažnių kanalus, turi 2.4 GHz ir 5 GHz dažnius. 5 GHz dažnis gali perduoti daugiau duomenų didesniu greičiu, tačiau jam dažnai trukdo sienos ar baldai, todėl dažnis nekeliauja toli.

Tuo tarpu, prietaisai, palaikantys net tris dažnius, iš kurių trečiasis yra 5.8 GHz, pasižymi savo galingumu.

Jei interneto ryšį naudojate keliems elektroniniams laiškams patikrinti, socialiniams tinklams ar filmų peržiūrai, jums pakaks dviejų dažnių maršrutizatoriaus. Vienu metu naudodamas abu dažnius - 2.4 GHz ir 5 GHz, maršrutizatorius suteikia geresnį greitį ir aprėptį, o tai svarbiausia puikiam „WiFi“ ryšiui jūsų namuose užtikrinti.